Daugelis tikriausiai jau seniai pamiršo tokį automobilį kaip „Mazda 323“. Kadaise tai buvo pagrindinis šio gamintojo ginklas kovoje su kitais kompaktinės klasės hečbekais. Tai buvo nuobodus metalo gabalas, kuris sukeldavo ne pačias geriausias emocijas. Tačiau revoliucija tapęs „Mazda 3“ buvo naujas ir aštrus pjūvis šiame segmente. LRT.lt išmėginta ketvirtoji modelio karta šį pjūvį tęsia toliau.
Prieš beveik 20 metų į šiukšliadėžę japonų išmestas „323“ modelis buvo toks blankus ir nykus automobilis, kad dėmesį į jį atkreipdavai nebent dėl gausybės rūdžių, kurios kėbulą sukapodavo greitai ir beveik be šansų nuo jų išsigelbėti. Nors tai buvo ganėtinai patikimas ir nebrangiai eksploatuojamas automobilis, į 20 a. pirkėjai įžengė su naujais lūkesčiais ir pageidavimais.
Todėl, norėdami visiškai nepalaidoti savo vilčių kompaktinės klasės modelių rinkoje, japonai turėjo išspręsti dvi problemas – kaip patenkinti naujai besiformuojančius vairuotojų poreikius ir ką daryti su ne pačiu geriausiu „323“ suformuotu įvaizdžiu.
„Mazda“ nusprendė, kad šį vardą reikia iš dalies ištrinti, todėl liko tik trejetas, o automobilio išvaizda nė vienu linkiu nebepriminė batų dėžės. 2003-aisiais pristatyta pirmosios kartos „Mazda3“, panašu, nutiesė tokį kelią būsimiems modeliams, kad mesti jį dėl takelio japonams nebėra prasmės.
Kartelę kelia aukščiau
Pažvelgęs į naujausią „Mazda 3“ sedaną, pagalvoji, kad tai gražus automobilis. Nejučia galva pritariamai palinksi. Pavyzdžiui, hečbekas tokių užtikrintų signalų nesiunčia ir verčia gerai pasvarstyti, gražus jis ar ne, o su sedanu tokios dilemos spręsti nereikia.
Šio automobilio dizainą būtų galima apibūdinti kaip nuosaikiai sportišką ir agresyvų, bet drauge ir solidų. Pavyzdžiui, plačios chromu įrėmintos radiatoriaus grotelės atrodo solidžiai, tačiau aštrūs priekiniai ir galiniai žibintai suteikia agresijos.
Apskritai, „Mazda 3“ išlaiko šios klasės modeliams būdingas proporcijas, o subtilūs akcentai nerėžia akies. Japonai sako, kad tai vienas gražiausių šios klasės automobilių. Ir su jais nesiginčysiu.
Visgi dizainas kartais pareikalauja kokių nors aukų ir šiuo atveju ta auka tapo bagažinės krovimo anga. Ji tokia siaura, kad aukštesnio krovinio nesutalpinsite niekaip. Šiuo atžvilgiu šis sedanas ne galėtų, bet turėtų būti praktiškesnis.
Nepagailėsiu pagyrų interjerui. Minimalistinis dizainas nevargina ir nenukreipia dėmesio, kai to nereikia. Pavyzdžiui, klimato kontrolės valdymas apgaubtas storomis prietaisų skydelio kraštinėmis, o pats ekranas nedidelis, tačiau informacija jame matoma ir suprantama aiškiai, pakanka tik trumpai nužvelgti akimis ir klausimų nebekyla.
Prietaisų skydelis neįmantrus, pateikiantis tik reikalingiausią informaciją. Čia nėra trisdešimt devynių raudonos spalvos atspalvių ir nereikalingų, dėmesį blaškančių fono dekoracijų, kurios atrodo gražiai tik jei tau penkeri metai.
Per vidurį pūpsantis ekranas turi vieną puikią funkciją – kai nesinaudoji jo paslaugomis, jame galima matyti laikrodį ir nieko daugiau. Juodame fone baltas ciferblatas – ir viskas. Kai kurie gamintojai leidžia tokius ekranus išjungti arba juose nuolatos rodo informaciją, kuri tau nėra būtina kiekvieną akimirką.
Tiesa, sistemos valdymas galėtų būti kiek intuityvesnis. Ekrano parinktys valdomos prie perjungimo svirties esančiu ratuku ir keliais mygtukais. Jei mintinai nežinai, kuris mygtukas kokią funkciją atlieka, tai kiekvieną kartą tenka pažiūrėti ir sakyti: „Va kur jis.“
Bet didžiausias ketvirtosios kartos „Mazda 3“ interjero privalumas – medžiagų kokybė. Tai jau kitas lygis, kurio tikriausiai nėra pasiekęs joks tokios klasės modelis, nenešiojantis premium ženkliuko.
Pavyzdžiui, prietaisų skydelis aptrauktas malonia liesti oda, kurią skoningai puošia siūlė. Metaliniai elementai taip pat suteikia tvirtumo įspūdį, o net ir durų apačioje esanti apdaila pagaminta iš liesti malonių medžiagų. Dažniausiai gamintojai šią vietą gamina iš kieto, grubaus plastiko, bet tik ne šiuo atveju.
Užtikrintumo jausmą sustiprina net ir mygtukų paspaudimo jausmas. Jie spaudžiami su tokia jėga, kad aiškiai supranti, jog paspaudei, bet tai nereikalauja didelės jėgos. Mygtukų paspaudimo gylis taip pat tiesiog idealus. Tai labai malonios smulkmenos, kurios kasdienybę automobilyje leidžia išgyventi lengviau.
Važiuoja beveik gerai
Visgi automobilis nėra krištolo vaza, kad pasistačius ant raudonmedžio staliuko ja gėrėtumeisi, o interjeras ne svetainė, kurioje sėdi išsidrėbęs ir leidi laisvalaikį. Automobilis turi važiuoti ir tai turi daryti gerai. Ar taip ir yra, kalbant apie naująjį „Mazda 3“? Beveik...
Važiuoklė ir vairo mechanizmas sufleruoja tą patį, ką ir išvaizda, – tai santūriai sportiškas automobilis. Vairo mechanizmas ne perdėtai sunkus, tačiau į vairuotojo komandas reaguoja klusniai. Važiuoklė užtikrina stabilumą, todėl staigesnių posūkių automobilis nebijo. Kitaip tariant, išlaikoma tokia pati filosofija, su kokia prieš beveik du dešimtmečius startavo ir pirmosios kartos „Mazda 3“ modelis.
Po variklio dangčiu LRT.lt mėginta „Mazda 3“ turi 2,0 l benzininį variklį, kuris negali pasigirti įspūdingais galios rodikliais – 120 arklio galių ir 213 Nm sukimo momentas. Nei teoriškai, nei praktiškai tokie skaičiai ugnelės širdyje neuždega, tačiau kasdieniam, ne itin azartiškam važinėjimui tiek pakanka. Be to, jis gana ekonomiškas: vidutinės sąnaudos – 7,5 l benzino šimtui kilometrų, bet, važiuojant ramiau, būtų galima pasiekti ir dar geresnių rodiklių, o tai puikus rezultatas.
Jei variklis pakenčiamas, tai bandomame modelyje sumontuota šešių pavarų automatinė pavarų dėžė yra blogiausia, kas galėjo nutikti šiam automobiliui. Šiais laikais, kai gamintojai vienas per kitą lipą bandydami vairuotojams įtikti su tiksliai ir greitai veikiančiomis dvigubos sankabos automatinėmis pavarų dėžėmis, japonai kažkodėl nusprendė, kad „sueis“ senas automatas.
Pavarų dėžė lūpų kampučius tiesiog smeigia žemyn ir net ašaros pradeda kauptis akyse iš gailesčio, kad ji užgožia praktiškai visas gerąsias automobilio savybes. Pavaros jungiamos lėtai, kartais užlaikomos per ilgai, o kartais pavara žeminama visiškai be reikalo. Padėties nepagerina ir galimybė pavaras perjungti rankiniu būdu.
Toks sprendimas visiškai naujame modelyje, ypač tokiame, kuris žengia į segmentą, primenantį karo be taisyklių mūšio lauką, yra visiškai nepateisinamas. Juo labiau kad dažniausiai automobilį „Mazda 3“ perka ne įmonės, kurioms dažnu atveju svarbu kaina, o ne važiavimo savybės, bet privatūs pirkėjai, kurie tokią japonų spragą pastebės akimirksniu, ypač jei prieš sėdant prie šio automobilio vairo buvo išmėginti keli kiti konkurentai.
Taip, pirkėjai gali rinktis alternatyvą – mechaninę pavarų dėžę, tačiau vis daugiau pirkėjų nori automatinės, todėl jų lūkesčių nepateisinanti pavarų dėžė gali tapti svariu argumentu rinktis kitą modelį, nepaisant to, kad daugeliu kitų atžvilgių naujoji „Mazda 3“ yra visa galva aukščiau.
Ketvirtosios kartos „Mazda3“ gali papirkti savo solidžiu, bet agresyviu dizainu. Šis automobilis patiks tiems, kurie yra labai jautrūs interjero kokybei, nes šiuo atžvilgiu tai tikriausiai geriausias pasirinkimas, be jokių skrupulų galintis lygiuotis į premiumsegmento atstovus. Tačiau automatinė pavarų dėžė gali būti didelis nusivylimas, kuris jūsų sprendimą gali pasukti 180 laipsnių kampu.
Mėgintas automobilis – „Mazda 3“
Variklis – 2,0 l darbinio tūrio, 4 cilindrų, benzininis
Galingumas – 122 AG ir 213 Nm sukimo momentas
Pavarų dėžė – 6 pavarų automatinė
„Mazda 3“ sedano kaina – nuo 22 900 eurų (su automatine pavarų dėže)
Lrt.lt
